I skyrius. Įžanga, organizavimas ir finansavimas (2025 m. versija)
Įžanga
Valstybinę socialinę apsaugą Norvegijoje užtikrina Folketrygden – nacionalinė socialinio draudimo sistema, apimanti įvairias socialines išmokas šeimoms bei piniginę paramą vaikų priežiūrai.
Ši sistema sudaro pagrindą daugeliui svarbiausių socialinių išmokų: ligos, nedarbo, tėvystės ir neįgalumo atvejais.
Kas Norvegijoje draudžiamas socialiniu draudimu?
Socialiniu draudimu privalomai draudžiami visi Norvegijoje arba Norvegijos žemyninio šelfo stacionariuose ar judančiuose įrenginiuose gyvenantys ar dirbantys samdomi darbuotojai. Taip pat draudimas taikomas tam tikroms Norvegijos piliečių grupėms, dirbančioms užsienyje, pavyzdžiui, valstybės tarnyboje.
Jūreiviai, dirbantys Norvegijos laivuose ir turintys Europos ekonominės erdvės (EEE) šalių pilietybę, taip pat draudžiami visapusišku socialiniu draudimu, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos.
Asmenys, kurie nėra apdrausti, tačiau gyvena Norvegijoje arba turi pakankamą ankstesnį draudimo laikotarpį, gali teikti prašymą dėl savanoriško socialinio draudimo.
Bazinis dydis (G)
Dauguma išmokų apskaičiuojamos pagal bazinį dydį – grunnbeløp (G). Šis dydis kasmet nuo gegužės 1 d. atnaujinamas karališkuoju dekretu, atsižvelgiant į bendrąsias pajamas ir pragyvenimo lygį.
Nuo 2025 m. gegužės 1 d. bazinis dydis yra 130 160 NOK – tai 4,94 proc. daugiau nei 2024 m. (124 028 NOK).
Socialinės apsaugos organizavimas
Už socialinių išmokų skyrimą (išskyrus sveikatos apsaugą) atsakinga Darbo ir socialinių reikalų tarnyba (NAV – Arbeids- og velferdsetaten). Ši tarnyba pavaldžią Darbo ir socialinių reikalų direktoratui (Arbeids- og velferdsdirektoratet) ir administruoja, be kita ko, šeimos pašalpas bei piniginę paramą tėvams, auginantiems mažamečius vaikus.
Regioniniu lygiu veikia 15 NAV apskričių skyrių (NAV fylkeskontorer), kurių tikslas – mažinti nedarbingumą dėl ligos ir skatinti vyresnio amžiaus bei neįgaliųjų įtraukimą į darbo rinką. Vietos lygiu veikiantys daugiau nei 400 NAV skyrių (NAV-kontor) teikia visas socialines paslaugas bei skiria socialines pašalpas gyventojams.
NAV Internasjonalt – Nacionalinė socialinio draudimo užsienyje tarnyba – tvarko bylas, susijusias su išmokomis ir apdraustaisiais, gyvenančiais užsienyje. Tačiau NAV Pensjon Oslo administruoja tam tikrus pensijų klausimus – senatvės ir maitintojo netekimo atvejus.
Sveikatos priežiūros išlaidas kompensuoja Sveikatos apsaugos direktoratas (Helsedirektoratet), veikiantis prie Sveikatos ir priežiūros paslaugų ministerijos (Helse- og omsorgsdepartementet). Sveikatos ekonomikos tarnyba (HELFO) sprendžia su sveikatos priežiūra susijusius klausimus. HELFO sudaro centrinė tarnyba ir šeši regioniniai padaliniai. Padalinys Osle – HELFO Utland – nagrinėja su sveikatos paslaugomis užsienyje susijusias bylas.
Už bendrą NAV veiklą ir daugumą socialinės apsaugos sričių atsakinga Darbo ir įtraukties ministerija (Arbeids- og inkluderingsdepartementet). Už sveikatos paslaugas atsako Sveikatos ir priežiūros paslaugų ministerija, o už šeimos pašalpas ir paramą vaikams – Vaikų ir šeimos reikalų ministerija (Barne- og familiedepartementet).
Ambulatorinę (pirminio lygio) sveikatos priežiūrą organizuoja savivaldybės, o stacionarinį gydymą – valstybė per keturias regionines sveikatos priežiūros įmones. Abi sritys iš dalies finansuojamos iš mokesčių.
Socialinė parama nėra socialinio draudimo dalis. Ją finansuoja savivaldybės, o koordinuoja Darbo ir įtraukties ministerija. Pragyvenimo pašalpos (stønad til livsopphold) taip pat teikiamos per NAV skyrius.
Finansavimas
Norvegijos socialinio draudimo sistema finansuojama iš trijų pagrindinių šaltinių:
Darbdavių įmokų,
Apdraustųjų asmenų įmokų,
Bendrųjų mokesčių.
Samdomųjų darbuotojų (dirbančių pagal darbo sutartį) ir savarankiškai dirbančių asmenų įmokos apskaičiuojamos nuo jų bruto pajamų:
Samdomi darbuotojai moka 7,8 % nuo apmokestinamųjų pajamų (prieš mokesčius).
Savarankiškai dirbantieji moka 11,0 % nuo savo veiklos pajamų.
Pensijų ir kitų asmeninių pajamų įmoka siekia 4,7 %.
Darbdaviai paprastai moka 14,1 % nuo darbuotojui išmokėto darbo užmokesčio. Tam tikruose šalies regionuose ar sektoriuose gali būti taikomas sumažintas tarifas.
Socialinė parama finansuojama iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, surenkamų mokesčių forma.
II skyrius. Sveikatos priežiūra (2025 m. versija)
Narystė ir teisė į sveikatos priežiūrą
Narystė Folketrygden sistemoje suteikia teisę į sveikatos priežiūros paslaugas bei kompensacijas dėl prarastų darbo pajamų ligos, nėštumo ar gimdymo metu. Teisės į narystę įgyjamos automatiškai asmenims, gyvenantiems Norvegijoje bent 12 mėnesių, arba turintiems kitokį statusą, sudarantį galimybę įsigyti draudimą per Folketrygden.
Narystė užtikrina prieigą prie:
• nemokamos ligoninės priežiūros;
• kompensacijų vaistams, medicinos priemonėms, gydytojams;
• važiavimo išlaidų grąžinimų (pasientreiser);
• metinės naudotojo mokesčių („egenandel“) ribos viršijimo apsaugos – frikort sistemoje.
Struktūra ir paslaugų teikimas
Pirminę sveikatos priežiūrą teikia savivaldybės – šeimos gydytojai (allmennlege), ambulatorinės greitosios pagalbos tarnybos (legevakt), sveikatos centrai, psichikos sveikata, reabilitacija, slaugos paslaugos ir mokyklos sveikatos tarnybos.
Spesializuotą sveikatos priežiūrą administruoja centrinė valdžia per keturias regionines sveikatos įstaigas: Helse Sør‑Øst, Helse Vest, Helse Midt, Helse Nord, atsakingas už ligonines, psichiatriją, specialistų paslaugas ir kt.
Bendradarbiavimas tarp šeimos gydytojo, NAV ir kitų paslaugų užtikrina koordinaciją, o šeimos gydytojas veikia kaip pirminis kontaktinis asmuo sistemoje.
Pacientai gali rinktis gydymo centrus – tiek viešuosius, tiek privačius su viešojo sektoriaus sutartimis – gavę šeimos gydytojo siuntimą, pagal laukimo laikus ir galimybes.
Mokėjimai ir finansavimas
Didžioji dalis sveikatos priežiūros finansuojama per bendruosius mokesčius ir Folketrygden draudimo sistemą, administruojamą per HELFO (Helseøkonomiforvaltningen).
Pacientai moka naudotojo mokestį („egenandel“) įprastoms paslaugoms (šeimos gydytojas, specialistai, laboratorija, vaistai, fizioterapija). Metinė riba viršijant apie 3 278 NOK (2025 m.) skiriama frikort – leidžiantis nemokamai naudotis sveikatos paslaugomis likusį kalendorinį metų laikotarpį.
Šeimos gydytojo konsultacijos mokestis dienos metu – apie 179 NOK, skubios konsultacijos – iki 301 NOK, konsultacijos su specialistais – apie 403–425 NOK, kiti tyrimai (rentgenas, laboratorija) – individualus mokestis (pvz., rentgenas – 287 NOK).
Stacionarinis gydymas ligoninėje nemokamas draudžiamiems asmenims – tiek hospitalizacijos metu, tiek operacijų ir vaistų atžvilgiu.
Suaugusiųjų dantų gydymas paprastai neturi viešojo finansavimo – išskyrus jaunuolius (19–24 m.) – su tam tikromis išimtimis.
Papildomos paslaugos
Kelionės kompensacija (Pasientreiser) skiriama, jei gydymas yra viešojo sektoriaus paslauga – kompensuojama pagal kilometrus arba organizuojamas transportas rekviruotu būdu.
Psichikos sveikatos paslaugos, įskaitant terapijas, krizių pagalbą ir tarnybas; pasirinktų grupių asmenys gali kreiptis anonimiškai į karštąsias linijas arba viešąją sistemą (pvz., pagalbos linija 116 123).
Paciento teisės ir skundų tvarkymas
Pacientai turi teisę būti informuoti apie gydymą savo kalba, gauti vertėją, dalyvauti bendrame sprendimų priėmime ir skųsti sveikatos paslaugas per apskrities gubernatorių arba kreiptis į Norsk pasientskadeerstatning (NPE) dėl žalos atlyginimo.
Galimybė keisti gydymo centrus net būnant eilėje – kreipiantis į pasirinktą vietą su šeimos gydytojo siuntimu.
Vaikų ir jaunimo paslaugos
Vaikai iki 16 metų yra atleisti nuo daugumos naudotojo mokesčių, įskaitant psichikos sveikatos paslaugas iki 18 m. amžiaus. Dantų gydymas iki 18 m. dažniausiai kompensuojamas viešosios sistemos lėšomis (išskyrus ortodontinius aparatus).
Skolehelsetjenesten suteikia nemokamas mokyklos sveikatos, vakcinacijos, sveikatos konsultacijas bei slaugos paslaugas. Vaikai nuo 12–16 metų gali naudotis paslaugomis konfidencialiai, nepranešdami tėvams, jei pageidauja.
Psichikos sveikata, krizės pagalba ir artimieji
Psichikos sveikatos paslaugos apima terapijas, krizių pagalbą ir tarnybas; pasirinktų grupių asmenys gali kreiptis anonimiškai į karštąsias linijas arba viešąją sistemą, pvz., pagalbos linija 116 123.
Artimiesiems, kurie rūpinasi ligoniu, galimi trumpalaikiai atokvėpio priežiūros sprendimai ir finansinė parama (omsorgsstønad) iš savivaldybių. Tai gali būti pavaduojančio asmens pagalba namuose arba trumpalaikis sergančiojo apgyvendinimas slaugos įstaigoje, kad rūpintojai galėtų pailsėti.
III skyrius. Piniginės ligos išmokos (2025 m. versija)
Asmenys, gyvenantys Norvegijoje ir apdrausti Norvegijos nacionaliniu draudimu (Folketrygden), turi teisę į pinigines ligos išmokas, jei jų metinės pajamos yra ne mažesnės nei pusė bazinio dydžio (½ G), t. y. apie 65 080 NOK per metus (2025 m. duomenimis), ir jei jie buvo dirbę bent 4 savaites iki susirgimo pradžios.
Darbdavys yra atsakingas už ligos išmokų mokėjimą pirmąsias 16 kalendorinių dienų nuo nedarbingumo pradžios. Šiuo laikotarpiu darbuotojui mokama 100 % jo atlyginimo. Po šio laikotarpio išmokų mokėjimą perima Norvegijos darbo ir socialinės gerovės tarnyba (NAV). Nuo 17 dienos ligos išmokos mokamos iš nacionalinio draudimo fondo (Folketrygden), jei asmuo tebėra nedarbingas.
Ligos išmokos siekia 100 % vidutinio darbo užmokesčio, tačiau tik iki 6 bazinių dydžių (6 G), tai yra iki maždaug 780 960 NOK per metus. Pajamos, viršijančios šią ribą, neįtraukiamos į išmokų skaičiavimą. Išmokos gali būti mokamos iki 52 savaičių per paskutinius trejus metus.
Savarankiškai dirbantys asmenys taip pat turi teisę į ligos išmokas, jei jie yra apdrausti Folketrygden, dirbo ne mažiau kaip 4 savaites iki ligos pradžios ir jų pajamos viršija ½ G per metus. Tačiau jiems taikomas laukimo laikotarpis – 16 kalendorinių dienų be kompensacijos. Nuo 17 dienos NAV moka 80 % kompensaciją nuo vidutinių metinių pajamų, neviršijančių 6 G ribos.
Savarankiškai dirbantys asmenys gali sudaryti savanorišką papildomą draudimo sutartį su NAV, kuri leidžia gauti išmokas jau nuo pirmos dienos arba padidina kompensacijos dydį iki 100 %. Draudimo įmokų dydis priklauso nuo pasirinktų sąlygų – kuo anksčiau pradedamos mokėti išmokos ir kuo didesnė jų dalis, tuo didesnė draudimo kaina.
Tam tikroms profesijoms taikomos specialios išimtys. Pavyzdžiui, jūrininkai, registruoti žvejų registre (B forma), turi teisę į 100 % ligos išmokas jau nuo pirmosios ligos dienos, nepriklausomai nuo to, kiek laiko jie dirbo iki ligos pradžios. Tokios pačios sąlygos gali būti taikomos ir ūkininkams bei šiaurės elnių augintojams, jei jų veikla yra tinkamai registruota.
Vyresni nei 67 metų, bet jaunesni nei 70 metų asmenys taip pat gali gauti ligos išmokas, tačiau tik iki 60 kalendorinių dienų. Norint pasinaudoti šia teise, būtina, kad per paskutinius 3 mėnesius jų vidutinės pajamos būtų ne mažesnės kaip 2 baziniai dydžiai (2 G), tai yra apie 260 320 NOK.
Norint gauti ligos išmokas, būtina pateikti gydytojo išduotą nedarbingumo pažymėjimą (sykmelding). Savarankiškai dirbantys asmenys, priešingai nei samdomi darbuotojai, negali naudotis savarankišku ligos deklaravimu (egenmelding). Taip pat darbdavys privalo pateikti NAV institucijai pajamų deklaraciją (inntektsmelding), kad būtų galima apskaičiuoti išmokos dydį ir pradėti jos mokėjimą.
IV skyrius. Motinystės ir tėvystės išmokos
Kada turite teisę gauti motinystės arba tėvystės išmokas?
Visi Norvegijoje gyvenantys tėvai turi teisę į motinystės arba tėvystės išmokas, jei per pastaruosius 10 mėnesių iki mokamų atostogų pradžios turėjo apdraustas pajamas mažiausiai 6 mėnesius. Pajamos turi būti bent 0,5 G (grunnbeløp), t. y. 65 080 NOK per metus (2025 m. duomenimis).
Jei šis reikalavimas nėra įvykdytas, galima gauti vienkartinę išmoką motinystei.
Išmokos natūra
Visos Norvegijoje gyvenančios nėščiosios turi teisę į nemokamas sveikatos priežiūros paslaugas nėštumo ir gimdymo metu. Už šias paslaugas papildomai mokėti nereikia. Išmokoms natūra gauti papildomų sąlygų nėra.
Išmoka tėvams (foreldrepenger)
Mokama 49 savaites (100 % pajamų) arba 59 savaites (80 %).
Motina privalo pasinaudoti 3 savaitėmis atostogų iki gimdymo ir mažiausiai 6 savaitėmis po gimdymo.
Tėvas turi teisę į individualią kvotą – 15 savaičių, jei jis atitinka reikalavimus.
Likusį atostogų laikotarpį tėvai gali pasidalinti laisvai.
Išmoka apskaičiuojama pagal pajamų vidurkį ir mokama iki 6 G (780 960 NOK).
Jei motina pradeda dirbti ar studijuoti, tėvas gali perimti likusį išmokų laikotarpį, jeigu jis asmeniškai rūpinasi vaiku. Jei motina dėl sveikatos negali rūpintis vaiku, tėvas taip pat gali gauti išmokas, nepriklausomai nuo motinos situacijos. Jei motina gauna invalidumo išmoką, tėvui priklauso 12 savaičių tėvystės išmokos.
Jeigu gimsta daugiau nei vienas vaikas, mokamos papildomos penkios savaitės (arba septynios savaitės, jei pasirenkamas 80 % kompensavimas) už kiekvieną papildomą vaiką.
Piniginė išmoka nėščiosioms (svangerskapspenger)
Jeigu dėl pavojingų darbo sąlygų nėščioji privalo nutraukti darbą ir darbdavys negali pasiūlyti saugesnių sąlygų, ji turi teisę į išmoką nėštumo metu. Išmoka atitinka 100 % ligos išmokos dydį ir nepriklauso nuo motinystės atostogų trukmės.
Motinystės pašalpa (engangsstønad)
Jei motina neturi teisės į tėvystės išmoką (foreldrepenger), ji gali gauti vienkartinę išmoką motinystei. Ši išmoka 2025 m. sudaro 92 648 NOK. Ji mokama vieną kartą už vaiką, jei atitinkami reikalavimai įvykdyti.
Įvaikinimo išmokos
Tėvai, įvaikinę vaiką iki 15 metų, turi teisę į tokias pačias tėvystės išmokas kaip ir biologiniai tėvai – 49 savaitės (100 %) arba 59 savaitės (80 %). Įvaikinimo pašalpa yra vienkartinė ir tokio paties dydžio kaip motinystės pašalpa – 92 648 NOK.
Speciali darbo ne visą dieną sistema
Tėvams leidžiama derinti dalinį darbo grafiką su dalinėmis išmokomis. Tokia sistema leidžia lanksčiai paskirstyti išmokas per ilgesnį laikotarpį, jei vienas iš tėvų grįžta dirbti dalimi etato.
Kaip galima gauti motinystės ir tėvystės išmokas?
Prašymai teikiami NAV skyriui pagal gyvenamąją ar darbo vietą. Prašymą dėl foreldrepenger galima pateikti nuo 22 nėštumo savaitės. Terminas – ne vėliau kaip per 3 mėnesius po mėnesio, už kurį norima gauti išmoką. Vienkartinė išmoka turi būti prašoma ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo gimimo ar įvaikinimo.
V skyrius. Neįgalumo išmokos (2025 m.)
Kada turite teisę gauti neįgalumo išmokas?
Neįgalumo pensija
Neįgalumo pensiją sudaro bazinė pensija ir papildomoji pensija (tokia kaip senatvės pensija pagal ankstesnes taisykles) bei (arba) specialusis priedas (særtillegg), skiriamas apdraustiems asmenims, kurie negauna papildomosios pensijos arba jos dydis yra labai mažas.
Asmuo nuo 18 iki 67 metų turi teisę į neįgalumo pensiją, jei dėl ligos, nelaimingo atsitikimo ar neįgalumo jo darbingumas visam laikui sumažėja ne mažiau kaip 50 %, ir jis iki neįgalumo nustatymo buvo draustas ne trumpiau kaip trejus metus.
Jeigu apdraustasis neatitinka šios sąlygos, išimtiniais atvejais teisė į pensiją gali būti suteikta praėjus vieniems metams nuo paskutinio draudimo laikotarpio pradžios, jei nuo 16 metų amžiaus asmuo buvo neapdraustas ne ilgiau kaip penkerius metus.
Skiriant papildomąją pensiją taikomas papildomas reikalavimas – asmuo turi būti ne trumpiau kaip trejus metus kaupęs kredituojamuosius pensijų balus.
Darbingumo vertinimo pašalpa
Ši pašalpa (arbeidsavklaringspenger) skiriama apdraustiems asmenims, kurių darbingumas sumažėjo bent 50 % dėl ligos, nelaimingo atsitikimo ar neįgalumo.
Apdraustasis, kuriam yra nuo 18 iki 67 metų, turi teisę gauti darbingumo vertinimo pašalpą, jei gyvena Norvegijoje ir buvo draustas per pastaruosius trejus metus iki paraiškos pateikimo.
Pašalpa mokama siekiant kompensuoti prarastas pajamas reabilitacijos laikotarpiu, kai baigiasi teisė į ligos išmokas. Ji skiriama intensyviai gydomiems arba profesinę reabilitaciją atliekantiems asmenims, taip pat laukimo laikotarpiu iki gydymo arba po jo. Išmoka gali būti mokama iki trejų metų, o išimtinais atvejais – iki penkerių metų.
Papildomos pašalpos gali būti skiriamos daliai profesinės reabilitacijos išlaidų padengti.
Bazinė išmoka (Grunnstønad)
Skiriama papildomoms išlaidoms, susijusioms su ilgalaike liga, sužalojimu ar neįgalumu, padengti. Gali būti paskirtas vienas iš šešių lygių – nuo 9 024 NOK iki 44 928 NOK per metus.
Pagalbos išmoka (Hjelpestønad)
Skiriama neformaliai priežiūrai ar slaugai. Įprasta suma – 16 152 NOK per metus. Vaikams iki 18 metų gali būti skiriama didesnė suma – 32 304, 64 608 arba 96 912 NOK per metus, priklausomai nuo poreikio.
Ką apima?
Neįgalumo pensija
Atsižvelgiama į būsimus draudimo laikotarpius ir pensijų balus iki 66 metų. Jei asmuo dalį gyvenimo praleido užsienyje, pensija gali būti mažinama. Pensijos dydis priklauso nuo iki neįgalumo gautų pajamų.
Asmenims, gimusiems su negalia arba tapusiems neįgaliais iki 26 metų, taikomos palankesnės apskaičiavimo taisyklės. Esant daliniam darbingumo praradimui, pensija proporcingai mažinama.
Papildomi priedai:
iki 50 % bazinės pensijos už išlaikomą sutuoktinį;
iki 40 % bazinio dydžio už vaiką iki 18 metų.
Darbingumo vertinimo pašalpa
Išmoka sudaro 66 % buvusių darbo pajamų (ne daugiau kaip 6 G – 780 960 NOK), bet ne mažiau kaip:
265 657 NOK per metus, jei asmeniui 25 metai ar daugiau;
177 104 NOK per metus, jei asmeniui mažiau nei 25 metai.
Be to, už kiekvieną vaiką iki 18 metų mokama 27 NOK per dieną (5 dienas per savaitę).
Kaip galima gauti neįgalumo išmokas?
Prašymus reikia teikti NAV skyriui pagal gyvenamąją ar darbo vietą.
VI skyrius. Senatvės pensijos ir išmokos
Kada turite teisę gauti senatvės pensiją?
Pagal Nacionalinę draudimo sistemą (alderspensjon), pensiją galima pradėti gauti nuo 62 metų, jei sukaupta pakankama pensijos balų suma. Visgi standartinis pensinis amžius prasideda nuo mėnesio po 67-ojo gimtadienio.
Nuo 2025 m. galioja nauja pensinio amžiaus standartizavimo sistema: asmenys, gimę 1964 m. ir vėliau, turi dirbti vienu mėnesiu ilgiau už kiekvienus gimimo metus, lyginant su 67 metais. Tai susiję su gyvenimo trukmės korekcijomis.
Nuo 62 metų galima pasirinkti visą pensiją arba jos dalį (20 %, 40 %, 50 %, 60 % arba 80 %). Dirbant ir tuo pačiu gaunant pensiją, jos dydis nesikeičia. Jei tęsiamas darbas, pensiją galima kaupti iki 75 metų.
Pensijos struktūra
Senatvės pensiją sudaro: bazinė pensija (grunnpensjon), su pajamomis susieta pensija (inntektspensjon), arba papildomoji dalis, ir mažos paskirties garantinė arba minimali pensija, priklausomai nuo gimimo metų.
Bazinė pensija (Grunnpensjon)
Norint gauti visą bazinę pensiją, reikia turėti ne trumpesnį nei 40 metų draudimo laikotarpį (nuo 16 iki 66 metų). Jei laikotarpis trumpesnis, pensija proporcingai mažinama. Asmenims, kurių sutuoktinis gauna savo pensiją, bazinė pensija gali būti sumažinta iki 90 % vienišo asmens lygio.
Papildomoji pensija (Tilleggspensjon)
Visa papildomoji pensija skiriama tiems, kurie turi bent 40 metų pensijos balų kaupimo laikotarpį. Nuo 2021 m. reikalaujamas minimalus kaupimo laikotarpis yra 5 metai (anksčiau buvo 3 metai). Pensija kaupiama nuo 17 iki 75 metų. Jei metinės pajamos neviršija 1 bazinio dydžio (1 G = apie 260 320 NOK 2025 m.), pensijos balai nekaupiami.
Mažiausia pensija ir garantinė pensija
Mažiausia pensija (minstepensjon) taikoma gimusiems iki 1953 m., turintiems nedidelę arba jokios papildomos pensijos. Norint gauti visą šią pensiją, reikia 40 metų draudimo laikotarpio. Trumpesnis laikotarpis reiškia proporcingą sumažinimą.
Garantinė pensija (garantipensjon) taikoma gimusiems 1963 m. ar vėliau, vietoje minstepensjon, taikant tuos pačius draudimo laikotarpio reikalavimus.
Nuo 2025 m. gegužės 1 d. metinė minstepensija vienišam asmeniui sudaro 279 933 NOK, o garantinė pensija – 242 418 NOK. Sutuoktinių atveju priklausomai nuo jų finansinės padėties metinės sumos svyruoja nuo 200 144 NOK iki 243 759 NOK.
Vienišiems minstepensijos gavėjams papildomai skiriamas 6 000 NOK per metus priedas, jei jie neturi arba turi labai mažą papildomą pensiją. Tai aktualu gimusiems iki 1954 m., tačiau gali būti taikoma ir gimusiems 1954–1962 m. proporcingai.
Ką apima?
Bazinė pensija: nustatoma pagal socialinio draudimo bazinį dydį (G) ir gyvenimo trukmės korekcijas. Vienišas asmuo gali gauti apie 100 %, o sutuoktiniai – apie 90–95 % bazinės sumos.
Papildomoji pensija: kaupiama pagal 18,1 % metinių pajamų modelį iki 7,1 G. Balai skaičiuojami iki 75 metų amžiaus.
Mažiausia arba garantinė pensija: užtikrina būtiną minimalią išmokų ribą, priklausomai nuo civilinės padėties ir draudimo laikotarpio.
Kaip galite gauti senatvės pensiją?
Prašymą rekomenduojama pateikti likus keturiems mėnesiams iki norimos pensijos pradžios NAV skyriuje pagal gyvenamąją vietą arba darbo vietą. Reikia pateikti informaciją apie partnerio pajamas, gyvenamąją padėtį ir galimas pensijų schemas užsienyje.
Trumpa santrauka
Pagrindinis pensinis amžius – 67 metai; dalinę pensiją galima gauti nuo 62 metų.
Pensijos sudėtis: bazinė pensija, pajamomis susieta pensija, minimali arba garantinė pensija.
Draudimo laikotarpio reikalavimai: bent 5 metai narystės, 40 metų visai pensijai.
Nuo 2025 m. gegužės taikomas indeksavimo koeficientas – apie 3,5 % ir papildomas priedas vienišiems pensininkams – 6 000 NOK per metus.
VII skyrius. Išmokos netekus maitintojo
Teisė į išmokas netekus maitintojo
Pagal Norvegijos nacionalinės draudimo sistemos (folketrygden) nuostatas, nuo 2024 m. sausio 1 d. naujiems gavėjams nebetaikoma tradicinė našlių pensijos (gjenlevendepensjon) schema. Vietoje jos įvesta pereinamoji išmoka netekus maitintojo (omstillingsstønad), skirta asmenims iki 67 metų amžiaus.
Teisę į šią išmoką turi išgyvenęs sutuoktinis, sugyventinis arba registruotas partneris, jeigu jis yra jaunesnis nei 67 metų, su mirusiuoju buvo susituokęs arba kartu gyveno ne trumpiau kaip penkerius metus, arba kartu turėjo vaikų. Taip pat teisę į išmoką gali turėti išsiskyręs sutuoktinis, jei nuo skyrybų praėjo ne daugiau kaip penkeri metai, o santuoka truko bent 25 metus. Jei pora turėjo vaikų, pakanka, kad santuoka būtų trukusi ne mažiau kaip 15 metų. Sudarius naują santuoką, teisė į pereinamąją išmoką nutrūksta.
Pereinamoji išmoka netekus maitintojo (Omstillingsstønad)
Ši išmoka skiriama laikotarpiui iki trejų metų. Ji gali būti pratęsta iki penkerių metų, jei gavėjas mokosi visą darbo dieną arba aktyviai ieško darbo. Teisė į šią išmoką suteikiama tik tiems asmenims, kurie po 16 metų amžiaus gyveno Norvegijoje ne trumpiau kaip penkerius metus.
Viso dydžio pereinamoji išmoka sudaro 2,25 bazinio dydžio (G) per metus. Nuo 2025 m. gegužės 1 d. vienas bazinis dydis (G) yra 130 160 Norvegijos kronų (NOK), todėl maksimali metinė išmoka siekia 292 860 NOK, arba maždaug 24 405 NOK per mėnesį.
Jei gavėjo metinės pajamos viršija 0,5 G, tai yra 65 080 NOK, išmoka mažinama. Iš išmokos atimama 40 proc. tos sumos, kuri viršija 65 080 NOK. Pavyzdžiui, jei metinės pajamos sudaro 100 000 NOK, viršijimo suma yra 34 920 NOK, o išmoka sumažinama 13 968 NOK.
Viso dydžio išmoka mokama tik tuo atveju, jei asmuo buvo apdraustas 40 metų. Jei draudimo laikotarpis trumpesnis, išmoka proporcingai mažinama.
Našlaičių pašalpa (Barnepensjon)
Našlaičių pašalpa mokama vaikams iki 20 metų amžiaus, jei mirusysis buvo apdraustas Norvegijos nacionaliniu draudimu ne trumpiau kaip penkerius metus arba gyveno Norvegijoje 20 metų ar ilgiau. Pašalpa gali būti mokama iki vaiko 20 metų, jei jis mokosi.
Jei mirė vienas iš tėvų, pirmam vaikui mokama 1 G dydžio pašalpa, tai yra 130 160 NOK per metus. Kiekvienam papildomam vaikui skiriama po 0,40 G, tai yra 52 064 NOK.
Jeigu mirė abu tėvai, pirmam vaikui skiriama pašalpa, lygi buvusios pensijos dydžiui, kurią būtų gavęs vienas iš tėvų. Antram vaikui mokama 1 G dydžio pašalpa, o kiekvienam kitam – po 0,25 G, tai yra 32 540 NOK. Jeigu yra keli vaikai, bendra suma padalijama po lygiai.
Jeigu mirusysis nebuvo apdraustas visus 40 metų, pašalpa vaikui taip pat mažinama proporcingai.
Laidojimo pašalpa (Begravelseshjelp)
Laidojimo pašalpa – tai vienkartinė išmoka laidotuvių išlaidoms padengti. Didžiausia galima suma – 20 652 NOK. Jeigu miręs asmuo buvo jaunesnis nei 18 metų, pajamų ribojimai šiai pašalpai netaikomi.
Kaip pateikti prašymą dėl išmokų?
Prašymai dėl visų išmokų teikiami NAV skyriuje pagal gyvenamąją vietą. Juos galima pateikti elektroniniu būdu arba raštu. Pateikiant prašymą reikia nurodyti santuokos ar partnerystės trukmę, informaciją apie bendrus vaikus (jei aktualu), pajamas, mokymosi ar darbo paieškos faktus (jei siekiama išmoką gauti ilgiau nei trejus metus), taip pat – gyvenimo Norvegijoje trukmę, reikalingą draudimo laikotarpiui įvertinti.
VIII skyrius. Išmokos nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos atveju (2025 m.)
-
Kada turite teisę į išmokas?
Valstybinė socialinio draudimo sistema (NAV):
Visi samdomi darbuotojai turi teisę į kompensacijas, jei dėl darbo metu patirtos nelaimės ar profesinės ligos neteko sveikatos ar pajamų. Šios išmokos apima:
• ligos pašalpą (sykepenger),
• invalidumo pensiją arba laikinas darbo gebėjimo vertinimo išmokas (AAP / uføretrygd),
• našlių ar vaikų pensijas,
• kompensaciją už nematerialinę žalą (ménerstatning).
Privačiojo draudimo sistema (draudimas nuo nelaimingų atsitikimų darbe):
Darbdaviai privalo turėti draudimą nuo nelaimingų atsitikimų darbe. Šis draudimas papildo NAV sistemą ir gali kompensuoti prarastas pajamas, gydymo ir kitų išlaidų trūkumą, taip pat skiria papildomą išmoką už nematerialinę žalą, dažniausiai kaip vienkartinę kompensaciją.
Savavališkas draudimas savarankiškai dirbantiems:
Savarankiškai dirbantys asmenys, kurie nėra įtraukti į privalomojo draudimo sistemą, gali patys savanoriškai apsidrausti NAV sistemoje.
-
Ką apima ménerstatning (nematerialinės žalos kompensacija)?
Valstybinė NAV kompensacija:
Ménerstatning išmokama tik tuo atveju, jei medicininis invalidumo lygis siekia ne mažiau kaip 15 procentų. Kompensacijos dydis apskaičiuojamas remiantis nustatytu invalidumo lygiu ir baziniu socialinio draudimo dydžiu (grunnbeløp, G).
2025 m. galioja tokie dydžiai:
Nuo 15 iki 24 proc. invalidumo – išmoka sudaro 7 % nuo G (apie 759 NOK per mėnesį),
25–34 proc. – 12 % nuo G (apie 1 302 NOK),
35–44 proc. – 18 % (apie 1 952 NOK),
45–54 proc. – 25 % (apie 2 712 NOK),
55–64 proc. – 33 % (apie 3 579 NOK),
65–74 proc. – 42 % (apie 4 556 NOK),
75–84 proc. – 52 % (apie 5 640 NOK),
85–100 proc. – 63 % (apie 6 833 NOK),
Jei žala prilyginama daugiau kaip 100 proc. – 75 % (apie 8 135 NOK).
Išmokos gali būti mokamos kas mėnesį arba vienkartine suma, atsižvelgiant į gavėjo amžių, gyvenimo trukmės prognozę ir taikomą metinę diskonto normą (apie 6 proc.).
Papildoma išmoka iš privačiojo draudimo:
Ši išmoka papildo NAV mokamą ménerstatning. Ji gali siekti nuo 0,75 iki 5,5 G, priklausomai nuo invalidumo laipsnio.
Pvz., esant 15–24 % invalidumui, išmoka siekia 0,75 G,
esant ≥85 % – 4,5 G,
esant ypač sunkiam invalidumui – iki 5,5 G.
Be to, atliekama korekcija pagal amžių: skiriama papildomai 2 % už kiekvienus metus jaunesniems nei 45 metų ir atimama 2 % už kiekvienus metus vyresniems nei 46 metų.
-
Pajamų netekčių ir gydymo išlaidų kompensavimas
Jei žala pripažįstama kaip darbo trauma ar profesinė liga (yrkesskade), ligos pašalpa (sykepenger), AAP arba invalidumo pensija (uføretrygd) apskaičiuojamos palankesnėmis sąlygomis.
Pavyzdžiui, tam tikrais atvejais nereikalaujama draudimo stažo, o 30 proc. invalidumo jau pakanka darbo gebėjimo netekimui nustatyti.
Gydymo, medikamentų, techninių priemonių bei transporto išlaidos kompensuojamos per HELFO, visiškai, be savų išlaidų dalies. Dokumentai (pvz., sąskaitos ar nuotraukos) turi būti pateikti per 6 mėnesius nuo paslaugos suteikimo.
Papildomai privačioji draudimo sistema gali padengti tas išlaidas, kurių NAV nekompensuoja.
-
Terminai ir procedūros
NAV ménerstatning dažniausiai skiriama praėjus 7–10 metų po nelaimingo įvykio, kai skausmas tampa ilgalaikis ir nustatomas ≥15 % medicininis invalidumas.
Dėl kompensacijos pagal privačią yrkesskadeforsikring draudimo sistemą būtina pateikti prašymą per 3 metus nuo tada, kai pirmą kartą sužinojote apie teisę gauti išmoką.
Darbdavys privalo nedelsiant pranešti NAV apie nelaimingą įvykį darbe. Jei atvejis sunkus – taip pat pranešti Darbo inspekcijai. Nuo 2025 m. tai turi būti atlikta tik elektroniniu būdu.
Santrauka
NAV kompensuoja nematerialinę žalą tik nuo 15 % invalidumo, o išmokos dydžiai nustatomi pagal G vertę.
Privačioji draudimo sistema gali papildomai išmokėti iki 5,5 G, priklausomai nuo žalos masto ir gavėjo amžiaus.
Pajamų ir gydymo išmokos NAV skaičiuojamos palankiau, jei žala pripažįstama kaip darbo trauma ar profesinė liga.
Prašymą draudimo bendrovei būtina pateikti per 3 metus nuo sužinojimo apie teisę, o NAV kompensacijos dažnai išmokamos po kelerių metų.
IX skyrius. Šeimos išmokos
Kada turite teisę gauti išmokas šeimai?
Teisę į šeimos išmokas turi asmenys, gyvenantys ir (arba) dirbantys Norvegijoje, kurie yra apdrausti pagal nacionalinę socialinio draudimo sistemą (folketrygden). Šios išmokos skiriamos tėvams, auginantiems vaikus, jei vaikai gyvena Norvegijoje ir yra tinkamai registruoti. Paraiškas reikia pateikti darbo ir gerovės tarnybai (NAV), dažniausiai skaitmeniniu būdu arba asmeniškai vietiniame skyriuje.
Vaiko pašalpa (barnetrygd)
Vaiko pašalpa mokama už visus vaikus iki 18 metų. Nuo 2025 m. gegužės 1 d. mėnesinė pašalpa siekia 1 968 Norvegijos kronas už kiekvieną vaiką, nepriklausomai nuo amžiaus.
Papildomos pašalpos:
Išplėstinė vaiko pašalpa (utvidet barnetrygd) skiriama vienišiems tėvams ir siekia 2 516 NOK per mėnesį. Jeigu abu tėvai dalijasi vaiko globa, ši suma padalijama po 1 258 NOK kiekvienam.
Mažamečių vaikų priedas (småbarnstillegg) gali būti skiriamas vienišiems tėvams, kurie augina vaikus iki trejų metų amžiaus. Ši pašalpa siekia 696 NOK per mėnesį, jei gaunama visa išplėstinė vaiko pašalpa.
Norvegijos šiaurinėse teritorijose, pavyzdžiui, Finnmarke ar Svalbarde, gali būti taikomi papildomi regioniniai priedai.
Išmoka už vaiką, nelankantį vaikų darželio (kontantstøtte)
Ši išmoka skiriama vaikams nuo 13 iki 19 mėnesių, jei jie nelanko valstybės remiamo vaikų darželio arba lanko mažiau nei 33 valandas per savaitę.
Išmokos dydis priklauso nuo to, kiek laiko vaikas praleidžia darželyje per savaitę. Jei vaikas jo nelanko visai, mokama visa suma – 7 500 NOK per mėnesį. Jeigu darželis lankomas ne daugiau kaip 8 valandas per savaitę, skiriama 6 000 NOK. Lankant nuo 9 iki 16 valandų, skiriama 4 500 NOK, nuo 17 iki 24 valandų – 3 000 NOK, o nuo 25 iki 32 valandų – 1 500 NOK. Jeigu darželis lankomas ilgiau nei 33 valandas per savaitę, išmoka neskiriama. Maksimali šios pašalpos trukmė – 7 mėnesiai, kai vaikui sukanka nuo 13 iki 19 mėnesių.
Vaiko priežiūros išmoka vienišiems tėvams (stønad til barnetilsyn)
Jeigu vienišas tėvas ar motina dirba arba mokosi ir dėl to negali pats rūpintis vaiku, jis gali gauti dalinę kompensaciją už vaiko priežiūros išlaidas.
Ši kompensacija sudaro iki 64 procentų faktinių priežiūros išlaidų, neviršijant valstybės nustatytų maksimalių sumų. Už vieną vaiką kompensuojama iki 4 790 NOK per mėnesį, už du vaikus – iki 6 248 NOK, o už tris ar daugiau vaikų – iki 7 081 NOK per mėnesį.
Teisė į šią išmoką taikoma, jeigu vienišo tėvo ar motinos metinės pajamos neviršija šešiskart bazinio dydžio (grunnbeløp), kuris 2025 m. sudaro apie 130 160 NOK, t. y. maždaug 780 960 NOK per metus.
Kaip pateikti paraišką?
Paraiškos dėl šeimos išmokų teikiamos NAV skyriuje pagal gyvenamąją ar darbo vietą. Dauguma išmokų, pavyzdžiui, vaiko pašalpa, skiriamos automatiškai, kai vaikas gimsta Norvegijoje. Tačiau kitoms išmokoms, tokioms kaip išplėstinė vaiko pašalpa (utvidet barnetrygd), išmoka už nelankymą darželio (kontantstøtte) ar išmokos dalijantis globa, būtina pateikti atskirą prašymą ir pridėti reikalingus dokumentus.
X skyrius. Nedarbo išmokos (dagpenger) – NAV taisyklės 2025 m.
Kada turite teisę gauti dagpenger?
Nedarbo išmokos (dagpenger) gali būti skiriamos, jei jūsų darbo laikas sumažėjo ne mažiau kaip 50 procentų, palyginti su ankstesniu darbo grafiku. Šis reikalavimas taikomas tiek vienai, tiek kelioms darbovietėms.
Be to, jūsų pajamos per paskutinius 12 mėnesių turi sudaryti bent 1,5 bazinio dydžio (grunnbeløp), tai yra mažiausiai 195 240 Norvegijos kronų, skaičiuojant laikotarpiu nuo 2024 m. liepos 1 d. iki 2025 m. birželio 30 d. Arba, jei šis kriterijus netenkinamas, vidutinės pajamos per paskutinius 36 mėnesius turi siekti ne mažiau kaip 3 bazinius dydžius, tai yra apie 390 480 Norvegijos kronų.
Kiti pagrindiniai reikalavimai
Norėdami gauti dagpenger, privalote būti registruotas NAV sistemoje kaip darbo ieškantis asmuo. Taip pat turite būti darbingas bent 50 procentų ir pasirengęs priimti darbą bet kurioje Norvegijos vietoje. Reikalaujama aktyviai ieškoti darbo – atnaujinti gyvenimo aprašymą (CV), dalyvauti įdarbinimo priemonėse ir priimti darbo pasiūlymus, net jei siūlomas atlyginimas yra mažesnis arba darbo vieta yra toliau nuo gyvenamosios vietos nei ankstesnė.
Savanoriškas pasitraukimas
Jei patys nutraukėte darbo sutartį arba atsisakėte tinkamo darbo pasiūlymo, NAV gali taikyti 18 savaičių laukimo laikotarpį (karenciją) iki tol, kol pradėsite gauti išmokas.
Išmokos dydžio skaičiavimas
Dagpenger dydis apskaičiuojamas pagal didesnes pajamas iš dviejų laikotarpių – paskutinių 12 mėnesių arba vidurkį per paskutinius 36 mėnesius. Maksimali pajamų bazė, pagal kurią skaičiuojama išmoka, yra 6 baziniai dydžiai – tai sudaro apie 608 106 Norvegijos kronas.
Už pajamų dalį iki 3 bazinių dydžiu mokama 62,4 procento.
Išmokų mokėjimo tvarka
Dagpenger mokamos penkias dienas per savaitę. Norėdami jas gauti, privalote kas 14 dienų pateikti NAV institucijai meldekort – ataskaitą apie savo užimtumą, poilsio laikotarpius, ligas ir kitas veiklas.
Atostoginiai (feriepenger)
Jei per praėjusius kalendorinius metus gavote dagpenger ilgiau nei aštuonias savaites, jums automatiškai bus išmokėta 9,5 procento atostoginių nuo per tą laiką gautos išmokų sumos.
Išmokų trukmė
Jeigu jūsų metinės pajamos siekia bent 2 bazinius dydžius, išmokos gali būti mokamos iki 104 savaičių. Jei pajamos yra mažesnės nei 2 G, maksimali išmokų trukmė – 52 savaitės.
Papildomos išmokos
Papildoma išmoka gali būti skiriama, jei turite vaikų iki 18 metų amžiaus. Ši išmoka mokama pagal NAV nustatytus tarifus.
XI skyrius. Minimalios pragyvenimo lėšos
Kada turite teisę į minimalių lėšų apsaugą?
Socialinė pašalpa
Socialinės pašalpos („økonomisk sosialhjelp“) tikslas – užtikrinti asmens ar šeimos pragyvenimą tuo atveju, kai darbo pajamos ar kitos išmokos nepadengia būtiniausių gyvenimo išlaidų.
Norint gauti šią paramą, nebūtina būti Norvegijos piliečiu, tačiau privaloma gyventi Norvegijoje. Pašalpa gali būti skiriama asmenims bet kokio amžiaus, tačiau vaikams iki 18 metų ji paprastai nėra skiriama atskirai – laikoma, kad už jų išlaikymą atsako tėvai arba globėjai.
Paramos dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens (ar šeimos) pajamas ir turimą turtą. Jeigu turite darbo ar kitų pajamų, jų suma bus atimta iš apskaičiuotos socialinės pašalpos sumos. Taip pat gali būti reikalaujama parduoti turtą, kuris nėra būtinas kasdieniam gyvenimui. Jei būsto išlaidos per didelės, parama gali būti skiriama tik su sąlyga, kad asmuo persikels į pigesnį būstą.
Be to, būtina aktyviai ieškoti darbo arba dalyvauti darbo rinkos priemonėse, pavyzdžiui, mokymuose ar kvalifikacijos kėlimo programose.
Papildomosios pašalpos sistema
Papildomoji pašalpa („supplerende stønad“) skirta pensinio amžiaus (nuo 67 metų) asmenims, gyvenantiems Norvegijoje, tačiau neturintiems pakankamo draudimo laikotarpio, kad galėtų gauti visą valstybinę pensiją.
Norint gauti visą gyvenamosios vietos pagrindu skiriamą pensiją, būtina būti gyvenus Norvegijoje mažiausiai 40 metų iki sukanka 67 metai. Asmenims, kurie gyveno trumpiau, ši papildoma sistema užtikrina minimalų pragyvenimo lygį.
Ši pašalpa skiriama atlikus griežtą patikrinimą: įvertinamos tiek paties asmens, tiek jo sutuoktinio, partnerio ar sugyventinio pajamos, turimas turtas, taip pat gaunamos pensijos užsienyje.
Ką apima?
Socialinė pašalpa
Nors socialinė pašalpa nėra fiksuota, Norvegijos vyriausybė pateikia rekomendacijas savivaldybėms dėl minimalių pragyvenimo lėšų sumų.
Nuo 2025 m. sausio 1 d. rekomenduojamos sumos yra:
Vienas suaugęs asmuo – 9 088 NOK/mėn.
Vienišas tėvas arba motina – 10 606 NOK/mėn.
Sutuoktinių arba sugyventinių pora – 14 261 NOK/mėn.
Šios sumos apima kasdieniams poreikiams skirtas išlaidas, tokias kaip maistas, drabužiai, higienos priemonės, telefono ir interneto paslaugos, televizija, spauda, laisvalaikis ir transportas. Būsto nuomos, elektros energijos ar baldų išlaidos vertinamos atskirai.
Tikslus išmokos dydis priklauso nuo šeimos sudėties, kitų gaunamų pajamų bei individualios situacijos. Pašalpa gali būti mokama neribotą laiką, jeigu asmuo nuolat atitinka keliamus reikalavimus.
Papildomoji pašalpa
Papildomosios pašalpos maksimalus dydis prilygsta minimaliai valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijai, tačiau ji mažinama proporcingai, jei asmuo gauna kitas pensijas ar papildomas pajamas.
XII skyrius. Ilgalaikė priežiūra
Kada turite teisę į ilgalaikę priežiūrą?
Ilgalaikės priežiūros išmokos gali būti skiriamos kiekvienam Norvegijoje gyvenančiam asmeniui, jei nustatoma, kad jam reikalinga ilgalaikė priežiūra. Šios išmokos nepriklauso nei nuo gavėjo pajamų, nei nuo amžiaus, taip pat nėra nustatyta privalomo laikotarpio, kurį asmuo turi būti gyvenęs Norvegijoje, kad įgytų teisę į šias paslaugas.
Ilgalaikė sveikatos priežiūra teikiama pacientams, kuriems nereikalinga skubi medicinos pagalba, tačiau būtina nuolatinė sveikatos priežiūra. Socialinės ilgalaikės priežiūros paslaugos teikiamos asmenims, kuriems dėl ligos, negalios, amžiaus ar kitų aplinkybių reikalinga pastovi pagalba. Tokie asmenys turi būti visiškai priklausomi nuo kitų pagalbos ir nepajėgūs savarankiškai atlikti kasdienių veiksmų.
Ką apima ilgalaikė priežiūra?
Paslaugos natūra
Ilgalaikė sveikatos priežiūra gali būti teikiama:
• asmens namuose;
• slaugos įstaigose;
• dienos ar nakties priežiūros centruose.
Socialinės ilgalaikės priežiūros paslaugos apima:
• individualią bei praktinę pagalbą asmens namuose;
• trumpalaikį apgyvendinimą slaugos namuose (pvz., siekiant sumažinti artimųjų priežiūros naštą);
• institucinę priežiūrą vyresnio amžiaus ir neįgaliems asmenims.
Piniginės išmokos
Be paslaugų natūra, gali būti skiriamos ir šios piniginės išmokos:
Bazinė išmoka ir pagalbos išmoka – skiriamos neįgaliesiems, kuriems reikalinga ilgalaikė priežiūra (daugiau informacijos – skyriuje apie invalidumą).
Išmoka už savanorišką priežiūrą – skiriama neformaliems prižiūrėtojams, kai priežiūra kelia ypač didelę naštą. Sprendimą dėl to, ar priežiūra laikytina „ypač sunkiu atveju“, ir dėl išmokos dydžio kiekvienu atveju priima savivaldybė.
Kaip įgyjama teisė į ilgalaikę priežiūrą?
Norėdami gauti ilgalaikę priežiūrą, turite pateikti paraišką savo gyvenamosios vietos savivaldybei. Sprendimas dėl paslaugų suteikimo grindžiamas gydytojų ar kitų specialistų (pvz., kineziterapeutų) vertinimu apie pareiškėjo poreikius.
Slauga namuose ir individuali pagalba – nemokamos paslaugos.
Kitos paslaugos namuose – gali būti apmokestinamos mažomis įmokomis.
Jeigu asmuo ilgą laiką prižiūrimas namuose, jam gali būti taikomi įnašai:
75 % jo pajamų, jei jos siekia nuo 6 800 NOK iki 82 122 NOK per metus;
85 % pajamų, jei jos viršija šią sumą.
Įmoka negali viršyti realių paslaugų teikimo išlaidų, susijusių su slauga slaugos įstaigose.